Kiniškas liūtas yra svarbus mitologinis gyvūnas Rytų Azijos gyventojams. Jie dažnai būna pavadinami liūtai sergėtojai, o Kinijoje tradiciškai žinomi, kaip Shíshī . Kinijoje liūtų išvaizda ir pavadinimas gan dažnai keitėsi, bet jų funkcija visada išlikdavo ta pati. Kiniškas liūtas turi mistinių apsauginių galių.
Tradiciškai jį galima rasti priešais šventyklas, imperijos rūmus, valstybines įstaigas ir prie aukšto rango visuomenės veikėjų namų. Pasak Hu, „ Hanių dinastijos metu, liūtai užėmė svarbią vietą Kinijos mene. Jie buvo susieti su imperine galia, svarbių pastatų saugojimu, tokių, kaip rūmai, šventyklos, greitai jie tapo prieinami ir platesniam socialiniam rangui“ (Hu 1995).Visuomenės veikėjai pasistatę kiniškus liūtus nurodo savo finansinį ir socialinį statusą. Kiniški liūtai tebėra statomi ir šiais laikais. Jie naudojami, kaip dekoratyviniai simboliai prie įėjimo į restoraną, prekybos centą, viešbutį ir kitą statinį.
Išvaizda
Tradiciškai Kiniški liūtai yra gaminami iš dekoratyvinio akmens, tokio, kaip marmuras, granitas, bronza ar geležis. Todėl dėl šių medžiagų brangumo ir darbo jėgos, liūtus gaminosi tik turtingi ir visuomenėje įtakingi žmonės. Tačiau šiais laikais statomi ir pigesni liūtai, kurie yra iš betono ar dervos. Jie įperkami ir paprastiems žmonėms.
Kiniški liūtai visada pateikiami poromis, jie yra, kaip In ir Jang reiškinys. Moterims atstovauja In, o vyrams- Jang. Liūtas gyvūnų pasaulyje laikomas karaliumi. Vyro liūto laikomas kamuolys simbolizuoja imperijos vienybę, todėl įsivaizduojama, kad jis atsotvauja galią ir prestižą. Moteriška liūtė iš esmės yra identiška, tačiau po savo kairiąja letena turi jauniklį, tai simbolizuoja gyvenimo ciklą, palikuonius. Bendrai patelė saugo tuos, kurie gyvena saugomoje teritorijoje, o patinas saugo struktūrą. Kartais galima išvysti patelę su uždara burna, o patiną su atvira. Tai simbolizuoja šventą hinduizmo ir budizmo žodį „OM“.
Kiniško liūto padėtis
Pagal fengšui, kad užtikrinti liūto teigiamą poveikį, yra svarbi jo vieta. Žiūrint iš pastato įėjimo, patinas kairėje, o patelė dešinėje. Taigi, kai žiūrima į įėjimą iš lauko, iš dešinės susiduriama su liūtu, o iš kairės su patele. Kinijos liūtai turi galią atpažinti žmogų ateinantį į namus/įstaigą su blogais ketinimais. Liūtai saugo pastatą ir bando padėti išvengti blogų žmonių ketinimų, apsaugo namus, verslą nuo nelaimių ir nenumatytų įvykių. Liūtai padeda apsisaugoti nuo piktųjų dvasių ir jų blogos įtakos. Jie statomi biure priešais duris, tikima, kad padės pašalinti blogus jausmus, pavydą, ir visa blogį, kuris galėtų kenkti karjerai.
Kiniškas liūtas mitologijoje
Kinijos žmonėms liūtas yra šventas gyvūnas. Štai kodėl liūtai atlieka svarbų vaidmenį kinų mitologijoje. Kinijoje liūtai ir žmonės gali būti draugai. Senas kinų pasakojimas pasakoja apie liūtą, liūto šokius ir Naujuosius Metus: Senais laikais Kinijoje pasirodė keistas padaras. Gąsdindavo, valgydavo žmones bei gyvūnus. Greitas ir nuožmus padaras buvo vadinamas Nianas. Nei lapė, nei tigras negalėjo susidoroti su Nianu. Iš nevilties žmonės paprašė liūto pagalbos. Liūtas papurtė karčius, puolė į padarą ir sužalojo jį. Nianas nuleidęs uodegą nuskubėjo šalin – bet paskelbė, kad sugrįš atkeršyti. Po metų Nianas grįžo. Šį kartą liūtas negalėjo padėti žmonėms. Jis buvo pernelyg užimtas saugodamas imperatoriaus vartus. Taigi gyventojai nusprendė patys atlikti darbą. Iš bambuko ir audinių jie pagamino liūtą. Du vyrai įlindo į apdaro vidų ir kreipėsi į Nianą. Liūtas pradėjo riaumoti ir pabaisa vėl pabėgo. Tai yra priežastis, kodėl kinų Naujųjų Metų išvakarėse, šokamas liūtų šokis. Jie įbaugina piktą dvasią dar vieniems metams.
Liūto šokis apskirtai yra svarbi tradicija Kinijoje. Jei šokis bus gerai atliktas, manoma, kad tai atneš sėkmę ir laimę.
Liūto ikonografijos Kinijoje atsiradimo istorija
Kinijos žmonės, tikėjo, kad liūtas ir liūto šokis Kiniją pasiekė Hanių dinastijos laikotarpiu (205 p.m.e.- 220 m.e), kažkur pirmajame mūsų eros amžiuje, kai budistų misionieriai keliavo Šilko keliu. Budistų misionieriai buvo iš Indijos, kur gimė budizmas, o liūtas buvo jų vietinis gyvūnas. Todėl tikima, kad liūto ikonografiją atvežė misionieriai kartu su prekybininkais. Daugiausia buvo tik vaizdai, motyvai ant meno objektų ar tekstilės. Šis gyvūas patraukė žmonių smalsumą, jis tapo, kaip prekybinis vienetas, duoklė. Jis tapo vienas iš labiausiai naudojamų simbolių kinų mene. Tangų dinastijos laikotarpiu (716-907 m.e.) liūto populiarumas buvo didžiausias. Jis buvo visur: vartų globėjas, sostų rėmėjas, šokio elementas. Ir atėjo tas laikas, kai Mingų dinastijos laikotarpiu buvo pastatyti milžiniški bronziniai liūtai, kurie saugojo imperijos rūmus Pekine. Galiausiai standartizuotas ir formalizuotas, panašiausias į dabartinę formą, buvo sukurtas Mingų ir Čingų dinastijų laikais.
