Bulgasari – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų . Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu .
Bulgasari išvaizda
Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena lokio kūną, kuris yra padengtas adatas primenančiu kailiu. Jis taip pat turi dramblio nosį, raganosio akis, tigro letenas bei jaučio uodegą. Kiti šaltiniai teigia, jog ši būtybė turėjo tigro galvą, azijinio buivolo akis bei liūto letenas . Dėl savo gebėjimo apsaugoti žmones nuo gaisro ir nelaimių, ji kartais būdavo vaizduojama ant širmų bei namo kaminų .
Legenda
Egzistuoja keletas Bulgasari legendos versijų, kurias sieja viena pagrindinė siužeto ašis. Šią siužeto ašį galima aptikti Vėlyvojo Džiosono periodu parašytoje knygoje „Songnamdžapdži“ , kurioje pasakojama, jog „paskutiniaisiais Songdo (kor. 송도, Songdo) gyvavimo metais gyveno pabaisa, kuri surijo visus metalo likučius. Žmonės nesėkmingai mėgino nužudyti šią pabaisą, todėl ją praminė‚ Bulgasal . Netgi padegta, ši pabaisa sugrįžo į kaimą ir skęsdama liepsnose sudegino visus aplinkinius namus“
Dauguma mitų, kurie aiškina Bulgasari atsiradimo istoriją, šios legendos kūrėju laiko vieną budistų vienuolį . Gorjo laikotarpio pabaigoje, vyriausybė įsakė suimti visus budistų vienuolius, todėl šie neturėjo kito pasirinkimo kaip tik apleisti savo šventyklas ir pradėti slapstytis. Vienas budistų vienuolis pabėgo pas savo seserį ir maldavo jos, kad ši suteiktų jam prieglobstį. Tačiau sesuo, kuri leido broliui pasislėpti spintoje, pasiūlė savo vyrui atiduoti jį pareigūnams mainais už turtus. Sesers vyras, įsiutintas savo žmonos elgesio, ją nužudė, o vienuolį paleido į laisvę. Vis dėlto, į laisvę tuo pačiu metu buvo paleista ir pabaisa, nes budistų vienuolis leisdamas laikas spintoje, iš virtų ryžių nulipdė groteskišką, pabaisą primenantį daiktą, kurį šėrė adatomis. Išleista pabaisa toliau rijo visus metalinius daiktus, kurie pasitaikė jos kelyje, augo ir didėjo. Žmonės visais būdais bandė sunaikinti pabaisą, tačiau nei strėlės, nei kardai nedavė naudos, nes dėl suryto metalo kiekio pabaisos kailis pavirto į metalinį šarvą, kuris padarė ją nesužeidžiamą . Galiausiai žmonėms pavyko įveikti pabaisą ugnies pagalba, tačiau kol ji sudegė, Bulgasari su savimi sudegino ir visus aplinkinius pastatus . Dėl pabaisos silpnybės ugnies elementui, jos pavadinimas dar kartais yra siejamas ir su kitu pavadinimu – Hvagasari . Šis vardas leidžia paaiškinti ir daugumos Bulgasari legendos versijų atomazgą – ugnis paverčia pabaisą apanglėjusių ryžių krūva, po to kai jos uodega yra padegama titnago žarijos pagalba.
Egzistuoja ir kita Bulgasari legendos versija. Ji teigia, kad pabaisa išaugo iš nedidelio vabalo, kurį viena našlė iš Songdo ėmė auginti kaip naminį gyvūną po to, kai šis jai besiuvant surijo jos adatą. Nepasotinamas padaras nuolat augo, kol galiausiai pradėjo terorizuoti miesto gyventojus, o šie niekaip negalėjo jo įveikti. Šioje legendos versijoje nepadėjo ir ugnis. Vienintelis sugebėjęs pažaboti Bulgasari buvo budistų vienuolis. Būtybė pamačiusi vienuolį pabruko savo uodegą tarp kojų ir nudelbė akis. Vienuolis griežtai išbarė padarą ir ėmė mušti jį lazda. Netrukus Bulgasari subyrėjo į krūvą metalinių rakandų, kuriuos kažkada buvo suėdęs .
