Gražiausi Lietuvos kampeliai

2022-11-16

Lapkričio 14 dieną grupė IV klasių mokinių, besimokančių biologijos išplėstiniu kursu, ir jų mokytoja Danutė Butkuvienė vyko į Kauno tvirtovės VII forto edukacinę laboratoriją. Gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su pagrindiniu gyvybės mokslų darbuotojų instrumentu – pipete, atlikti kraujo mikroskopinį tyrimą.

Pirmosios edukacijos „Pipetės – lašelių mokslas“ metu ketvirtokai išgirdo vieno svarbiausių laboratorijos įrankio – mikropipetės – raidos istoriją: nuo paprasto stiklinio vamzdelio iki robotų. Vėliau, išklausę teorinę užsiėmimo dalį, patys turėjo progą išmokti dirbti su moderniomis mechaninėmis pipetėmis. Įgytus įgūdžius mokiniai panaudos bei tobulins naujoje gimnazijos gamtos mokslų laboratorijoje.

Antroji edukacija „Kraujas – gyvybės tėkmė“ gimnazistus priartino prie medicinos pasaulio, biologijos pamokose sukauptas žinias jie pagilino atlikdami praktinius darbus. Naudodamiesi mikroskopu ketvirtokai stebėjo kraujo tepinėlius, mokėsi identifikuoti ląstelių tipą, lygino žmogaus bei skirtingų gyvūnų mėginius. Taip pat mokiniams buvo suteikta galimybė nustatyti savo kraujo grupę, išgirsti apie kraujo donorystę. Patirti įspūdžiai pravers ir valstybiniame brandos egzamine, ir gyvenime.

Kauno tvirtovės VII forto organizuojami užsiėmimai mokiniams leido iš arčiau susipažinti su gyvybės mokslų sritimi, kurioje ateityje galbūt dirbs ir mūsų gimnazistai. Šias edukacijas finansuoja  gimnazijoje įgyvendinamas projektas „Kokybės krepšelis“.

Kelmės J. Graičiūno gimnazija dalyvauja projekte „Kokybės krepšelis“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas, lėšomis prisideda ir Kelmės rajono savivaldybė. Mūsų gimnazijos dalyvavimo šiame projekte tikslas – gerinti STEAM mokslų ugdymo kokybę tobulinant mokytojų kompetencijas bei modernizuojant ugdymo aplinką. Įpusėjus projekto vykdymo laikui, gimnazijoje vyko renginys „Kokybės krepšelis“ – naujų idėjų link!”, kuris buvo skirtas atliktoms veikloms pristatyti.

Į renginį susirinkę svečiai – Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, šios agentūros Švietimo pagalbos departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Nekrošienė, projekto koordinatorė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, šio skyriaus vyriausios specialistės Vijoleta Norkutė, Daiva Stonienė, Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis ir kiti – pirmiausia buvo pakviesti į aktų salėje II klasių gimnazistams vykusią matematikos edukaciją „Matematika kitaip. Be logikos – nė žingsnio!“, kurią surengė matematikos mokytojos Romutė Kurmienė, Asta Pleikienė, Ilijana Petrauskienė. Gimnazistai, pasiskirstę į komandas, panaudodami ir modernias technologijas, dirbo įvairiose stotelėse:  „Erdvė“, „Skaičiuotuvo galimybės“, „Viktorina su Kahoot“, „Gyvatėlė“, „Hanojaus bokštas arba blynų kepimas“, „Tikimybės“, „Pasitelk logiką ir žinias“ – taip apsilankę visose stotelėse mokiniai geriau suvokė matematiką ir logiką, ugdė erdvinį mąstymą. Gimnazijoje eksponuota antrokų parengtų projektinių darbų paroda „Ateities matematika“.

Rengiantis Lietuvos švietimo sistemoje vykstantiems pokyčiams – iki 2024 metų pasiruošti įtraukiajam ugdymui, vieną spalio mėnesio savaitę Kelmės J. Graičiūno gimnazijos anglų kalbos mokytojos Ineta Leščiauskienė ir Rasa Rimidytė-Liekienė, fizikos mokytoja Rasa Gabšytė, muzikos mokytojas Svajūnas Klimas ir technologijų mokytojas Martynas Turevičius  dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Specialieji poreikiai ir įtraukusis ugdymas“. Kursai vyko Reikjavike, Islandijoje, juose dalyvauta pagal Erasmus+ projekto „Pažinti. Priimti. Mokyti(s)“, kurio koordinatorė I. Leščiauskienė, veiklos programą.

Šie specialiųjų poreikių ir įtraukiojo ugdymo mokymai – vieni iš Smart Teachers Play More organizacijos rengiamų kvalifikacijos tobulinimo kursų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas mokymuisi, pasitikėjimo ir kūrybiškumo ugdymui žaidžiant, judant, ypatingą dėmesį skiriant sensoriniam ugdymui. Mokymai parengti bendradarbiaujant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, jų mokytojais, šeimomis ir pagalbos specialistais. Kursus vedė kūrybinio meno praktikė iš Anglijos Rachel Bennett. Ji jau daugiau nei dvidešimt penkerius metus aktyviai dirba su mokymosi negalią turinčiais žmonėmis. Pastaruosius keturiolika metų Rachel Bennet aktyviai dalyvauja labdaros organizacijoje „Suffolk Artlink“, kurios nariai kuria ir pritaiko įtraukiąsias meno programas, skirtas palaikyti žmonių sveikatą ir gerovę ligoninėse, hospisuose, grupiniuose gyvenimo namuose, mokyklose ir bendruomenėse.

Kursų metu išgirdome įvairių įtraukiojo ugdymo patirčių. Mokėmės pamatyti ir įvardinti tai, ką jau darome šioje srityje. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų mokinių išsilavinimas ir ateitis didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes, pedagogai, gebame pastebėti kiekvieną iš jų ir vertinti skirtingus jų gebėjimus, o įgyvendinant įtraukųjį ugdymą labiau nei bet kada turime užtikrinti, kad nė vienas mokinys neliktų nuošalyje. Mokymų metu lektorė mums ne kartą priminė, kad svarbios ne tik akademinės žinios, bet ir sudarytos sąlygos mokiniams ugdytis empatiją, užuojautą sau ir kitiems, pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis pasiekti sėkmės įgyvendinant tikslus ir svajones. Mes, mokytojai, turime skatinti mokinius suvokti savo vertę ir vietą pasaulyje – net maži pokyčiai daro didelę įtaką mokinio gerovei.

Mokymų metu turėjome galimybę dalintis gerąja patirtimi – kursuose dalyvavo mokytojai iš įvairių Europos valstybių, taigi, dalinomės savo žiniomis ir įžvalgomis, įvairiais mokymo metodais. Mokėmės, kaip svarbu produktyviai bendradarbiauti su vietos bendruomene, įvairiomis institucijomis, kodėl būtina stiprinti bendravimą tarp mokytojų, mokinių, šeimų ir jų bendruomenių ir kaip šis bendradarbiavimas padeda ugdyti mokinių asmeninius gebėjimus. Ugdant specialiųjų poreikių mokinius turime nepamiršti ir skirtingų mokymo metodų – būtina įtraukti menus. Menai – tai sritis, kurioje atrasti savo gebėjimą, talentą ir taip patirti sėkmę gali kiekvienas. Įvairios  kūrybinės veiklos mažina atskirtį tarp gabių ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, sudaro vienodas sąlygas pažinti save, atrasti savo stipriąsias puses.

Lankėmės vienoje Islandijos mokykloje, susipažinome ir su Islandijos švietimo siekiais. Pagrindinis švietimo uždavinys – siekti, kad visi vaikai norėtų eiti į mokyklą ir joje gerai jaustųsi. Mokyklos remiasi saugumo, pagarbos, bendruomeniškumo vertybėmis. Didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui per fizinį aktyvumą, privalomą kasdieninę veiklą lauke – šalia mokyklų yra baseinai, stadionai, gausu įvairių treniruoklių. Islandijos mokyklose ugdomi ne tik akademiniai, bet ir praktiniai įgūdžiai – visi mokiniai lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas. Islandijoje, kaip ir kitose šiaurės šalyse, vadovaujamasi taisykle – įgalinti žmones gyventi kuo savarankiškesnį ir visavertišką gyvenimą.

Visų mokymų metu mes patyrėme daug ir gerų emocijų, profesionalių patarimų, įžvalgų. Supratome, kaip svarbu mokytojams nepamiršti rūpintis ir savimi, pasitikėti, paremti vieniems kitus, nes geras emocinis klimatas yra visų mokyklos bendruomenės narių gerovės pagrindas. Neišdildomą įspūdį paliko ir Islandijos gamta, kuria žavėjomės ekskursijų metu.

Tikime, jog šiuose mokymuose ne tik patys įgijome naujų žinių, patobulinome savo kompetencijas, bet ir prisidėsime prie sėkmingesnio pasiruošimo įtraukiajam ugdymui mokykloje.